- čiunkti
- čiuñkti, -ia, -ė 1. intr. šėlti, išdykauti: Vaikai, nečiuñkit po lovas Žl. | refl.: Jauni daugiau čiuñkiasi šiauduos, negu kulia Žl. Gana jum, vaikai, čiuñktis, dar užsigausit Kkl. 2. intr. triūsti (apie ką) trepinėjant: Kad tep ilgai čiuñkiat, tai mergaitė ima rėkt belaukdama Alk. Ot, da čiuñkia [senis] apie namus Btr. 3. tr. prastai skalbti, terlioti: Jau vė Danė čiuñkia savo skudurus KzR. 4. tr. čepsint ėsti, gerti pro dantis, žįsti, čiulkti: Arklys kad čiuñkia lovy avižas, tai čiuñkia Upn. Paršai varpas čiuñkia Rmš. Kiaulės tik skystimą čiuñkia Šil. Lokys čiunkia savo koją par žiemą, t. y. žinda J. | refl. tr.: Pati čiuñkis tą pieną, man nereik! Zp. \ čiunkti; iščiunkti; nučiunkti; prasičiunkti; sučiunkti; užsičiunkti
Dictionary of the Lithuanian Language.